Ką daryti apipylus kompiuterį?

Ką daryti apipylus kompiuterį?

Įžanga

Pradėsiu nuo to, kad iš anksto pareiškiu užuojautą visiems žmonėms, kurie buvo apipylę ir dar apipils savo kompiuterius  – užjaučiu. 

Taip jau yra, kad vanduo ir elektroniniai įrenginiai dažniausiai yra dvi visiškai nesuderinamos stichijos. Aišku, būna gamtoje specialiai pritaikyta elektronika, kuri skirta darbui drėgnose aplinkose arba po vandeniu, bet tai jau visai kita istorija. Kaip taisyklė elektronika, tame tarpe ir kompiuteriai, dažniausiai nedraugauja su vandeniu.

Problematika

Labai trumpai apie tai kas atsitinka apipylus kompiuterį skysčiu. Skysčiai būna įvairūs ir atitinkamai pasekmės dažnai būna skirtingos. Tarkim apipylimas įvyko paprastu vandeniu, tai yra sąlyginai geriau nei limonadu ar sriuba. Pasekmių dydis priklauso taip pat nuo ploto, kuris buvo apipiltas, nuo laiko, kiek tas skysti prabuvo, ir jūsų reakcijos greičio per, kurį tas skystis buvo pašalintas.

Dažniausios pasekmės:

  • Skystis gali praleisti elektros srove, po ko gali užtrumpinti paveiktas elektronikos grandines, po ko gali perdegti atitinkami elektronikos komponentai ir paveikti kitas elektronikos grandines – prasidės vadinamoji grandininė reakcija;
  • Ne retai pasitaikanti situacija, kai iš pirmo žvilgsnio apipylus kompiuterį, atrodo kad niekas neįvyko, bet realiai prasidėjo elektronikos komponentų oksidacijos procesas, kurio rezultatai pasireiškia ne iš karto, o vėliau, kaip taisyklė, pačiu netinkamiausiu momentu;
  • Yra sakoma, kad skystis visada randa kelią, kur nutekėti, jei būna bent mažiausia ertmė ar tarpelis. Kartais skystis pakliūva ir į mechaninius kompiuterio mazgus, pavyzdžiui nešiojamo kompiuterio ekrano lankstus ar aušintuvus. Kas iššaukia per tam tikrą laiką lankstų greitesnį nusidėvėjimą ir problematišką ekrano atidarymą, ar aušintuvų veikimo sutrikimus, po ko pradeda kompiuteriai ūžti ir/ar kaisti. Na ir aišku ypatingai dažnas variantas – užpiltos klaviatūros, kurios paprasčiausiai pradeda strigti spausdinant.

Ir dar tūkstančiai įvairiausių pasekmių.

Remonto galimybės

Iš karto noriu pasakyti, kad su apipiltais kompiuteriais, labai mažai kas nori prasidėti – remontuoti. Nes tokių kompiuterių sėkmingo remonto procentas yra mažas, o sunaudotas laikas kartais neadekvačiai didelis. Kartais meistrai imasi remontuoti skenduolius tik iš smalsumo ar iš noro patikrinti savo jėgas, na arba už labai didelius pinigus. Ne veltui elektronikos gamintojai savo įrangos garantinėse sąlygose tokius atvejus pažymi, kaip negarantiniais įvykiais. Kai kurie elektronikos gamintojai, deda į savo įrenginius specialius “markerius”, kurie parodo ar įranga, kada nors buvo paveikta skysčių. Apipylus ar kitaip paveikus su skyčiais markerius, jie tiesiog pakeičia savo spalvą, taip parodydami, kad įranga buvo paveikta skysčio. Tai populiaru ypač šiuolaikiniuose išmaniuosiuose įrenginiuose, kaip telefonai, laikrodžiai, planšetės ir pan.

Priklausomai nuo skysčio paveikto mazgo, dažnu atveju vienas iš patikimiausių remonto būdų yra pačių elektronikos mazgų keitimas. Pavyzdžiui pagrindinės plokštės keitimas, kurioje neretai būna įlituotas ir procesorius ir operacinė atmintis ir pan. Tokių darbų, kaina pasitaiko net didesnė arba artima naujo kompiuterio įsigijimo kainai. Todėl aš jau iš anksto pareiškiau užuojautą.

Kokybiškas remontas, tai sakyčiau irgi yra sąlyginai tik gražūs žodžiai. Kodėl? Kažkokios vieningos gerosios praktikos, kaip tokius atvejus remontuoti nėra. Tie kas užsiima tokiais remontais, jie tai daro išskirtinai remdamiesi tik savo patirtimis. 

Kad susidarytumėte bendrą vaizdą apie remonto procesą (tai nėra instrukcija, kaip tą padaryti, o tik bendra informacija), keli pastebėjimai:

  • Meistrai plauną kompiuterines plokštes distiliuotu vandeniu ir/arba su specialiais skysčiais, kurie turėtų būti nepralaidūs elektros srovėms net ir galimoms statinėms iškrovoms. Tokie skysčiai turėtų būti, kiekvieną kartą nauji, o ne naudojami pakartotinai;
  • Plovimas irgi turėtų vykti ne paprastoje vonioje, o specialiose ultragarsinėse vonelėse;
  • Po plovimo ir išdžiovinimo, turi būti atliktas patikrinimas vos ne kiekvieno kompiuterio komponento. Tikrinimas turėtų būti atliekamas su mikroskopu, ar neliko skysčio pėdsakų, oksidacijos pasekmių ir pan. Ir jei būtų aptikti pažeisti komponentai, atitinkamai jie turėtų būti pakeisti. Ši procedūra yra ypatingai sudėtinga ir atsakinga;
  • Ir dar kiti remonto darbai, kurie priklauso nuo skysčių paveiktų vietų.

Nenoriu pasirodyti pesimistas, bet realiai žiūrint į tai ką reikia padaryti ir kokiame lygyje, tai aš nelabai tikiu, kad dažnas meistras imasi visų šių veiksmų, nes dar yra gausybė kitokių aplinkybių kurios trukdo atlikti kokybišką remontą, pvz., kaip lakas arba kompaundas, kuris dažnai būna ant plokščių.

Patarimai – ką daryti, kai užpili kompiuterį skysčiu?

  1. Kuo greičiau reaguoti ir atjungti nuo elektros maitinimo šaltinio. Jei tai yra nešiojamas kompiuteris ir yra galimybė atjungti baterija, tai ją irgi reikia kuo skubiau atjungti. Atjunkite visus įrenginius, kurie yra prijungti prie aplieto kompiuterio, kad sumažintumėte galimo poveikio riziką ir paprasčiausiai, kad būtų patogiau atlikti sekančias manipuliacijas. JOKIAIS BŪDAIS NEBANDYKITE ĮJUNGTI KOMPIUTERIO;
  2. Apverskite apipiltą kompiuterį, taip kad skystis neturėtų galimybės pateikti giliau į elektroniką. 
  3. Kuo greičiau pradėkite valyti skystį su medžiaga, kuri sugeria skystį, pavyzdžiui popieriniais rankšluosčiais ir pan.
  4. Džiovinkite kompiuterį. Pastatykite kompiuterį į sausą vietą, kad skystis galėtų garuoti. Gerai tinka, patalpos ar vietos, kur yra labai sausas oras, tarkim 15% – 20% drėgmės ore. Tai būna patalpos kurios džiovinamos su įrenginiais, džiovina orą, kaip pvz. oro šildytuvai ir pan.. Tik venkite tiesioginio oro srovės pūtimo į kompiuterį, nes tokiu būdu galite pakenkti, tai yra įpūsti skystį dar giliau po elektronikos komponentais. Taip, kad su plaukų ar statybiniu fenu džiovinti kompiuterį nėra geras variantas. Jei turite galimybę gauti ar šiaip turite silikagelio skirto drėgmės absorbcijai, padėkite jį kartu su kompiuteriu į kokią dėžę. Silikagelio galite rasti dėžėse nuo įrangos ar batų, dažnai pardavėjai juos ten deda. Kuo daugiau rasite silikagelio, tuo geriau. 
  5. Priklausomai nuo apipilto ploto, skysčio rūšies ir patalpos sausumo, kur džiovinate, siūlau kompiuterį džiovinti bent parą, o gal ir dvi. Skirtingais atvejai skirtingai buna.

Jei turėsite klausimų ar reikia patarimo – pasikalbam. 

Prevencija

Viskas labai paprasta ir elementarų:

  • Esmė: stenkitės nelaikyti ir nevartoti skysčių arti kompiuterinės ar kitos elektroninės technikos;
  • Jei negalite atsisakyti vandens, kavos ar limonado šalia kompiuterio, tai pasirūpinkite iš anksto įranga, kuri yra bent kažkiek atspari skysčiams. Tarkim, gali pasirinkti iš anksto nešiojamą kompiuterį su specialiomis drenažinėmis angomis, kurios skirtos skysčiams ištekėti. Arba žiūrėkite kompiuterinę ar kitą įrangą, kuri yra sertifikuota ir yra pagaminta pagal standartus kaip IP67 ar IPX ir pan. Tai nereiškia, kad įranga nebijo skysčio, tai reiškia, kad buvo atlikti tam tikri konstrukciniai įrangos patobulinimai, kurie bent kažkiek apsaugo įrangą nuo skysčių;
  • Brangiausias dalykas kompiuteriuose yra duomenys – tai reiškia, kad ypatingai svarbu yra iš anksto pasirūpinti duomenų kopijavimu (backup‘avimu), kad įrangos gedimas būtų nebaisus. Šį procesą galima automatizuoti. Duomenų kopijavimo sprendimų rinkoje yra dešimtys.

Sėkmės 🙂